- suvokietinti
- suvókietinti vksm. Li̇̀kę gyvi̇̀ prū́sai bùvo suvókietinti.
.
.
suvokietinti — tr. NdŽ, KŽ; LL326, Rtr 1. DŽ1 paversti vokiečiu: Vokietys ne tei greit mus suvokietino [p]Smln. Teip suvokietino, kad vaikai lietuviškai nekalbėjo Rg. Mane tai jau nesuvokietis Pns. Ir tūlų tos draugijos taip žmonių akyse pastatomos, lyg jos… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvokietinti — tr. KŽ; Ser 1. kiek suvokietinti: Jisai arčiau pažino tos apvokietintos šalies protestantus rš. 2. suteikti vokišką formą: Tekstas lietuviškas, išskyrus apvokietintą pavardę rš. vokietinti; apvokietinti; įvokietinti; nuvokietinti; privokietinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
privokietinti — tr. 1. NdŽ pakankamai ilgai vokietinti. 2. NdŽ daugybę (žmonių) suvokietinti. vokietinti; apvokietinti; įvokietinti; nuvokietinti; privokietinti; suvokietinti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvokietinti — tr. NdŽ, KŽ panaikinti suvokietinimą. vokietinti; apvokietinti; įvokietinti; nuvokietinti; privokietinti; suvokietinti … Dictionary of the Lithuanian Language
senslaviai — sm. pl. (1) senieji slavai: Tai jau visai suvokietinti … buvusieji senprūsiai, senslaviai, senlietuviai, senlatviai! LTII155 … Dictionary of the Lithuanian Language
suvokietauti — žr. suvokietinti 1. | refl.: Tie patys susilenkinę, susimaskolinę, susivokietavę nebekenčia savo brolių lietuvių Blv. vokietauti; suvokietauti … Dictionary of the Lithuanian Language
suvokietinimas — sm. (1) NdŽ, DŽ1, Smln → suvokietinti: Lenkai apgynė lietuvius nuo suvokietinimo TS1897,10. Per gerą šimtą metų naujieji ateiviai stipriai prisidėjo prie Įsručio aps[krities] suvokietinimo LEIX113. vokietinimas; nuvokietinimas; suvokietinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
suvokiečiuoti — 1. intr. NdŽ kalbant imti vokiečiuoti. 2. Rtr, TS1900,12, L, KŽ, Vlkš žr. suvokietinti: Vokiečių ateiviai ir visą šalį suvokiečiavo Gmž. Viskas buvo suvokiečiuota Plšk. | refl. BVI163 (Kin): Vokiečiai vėl norėtų, kad lietuviai susivokiečiuotų kuo … Dictionary of the Lithuanian Language
vokietinti — ( yti), ina, ino tr. Š, NdŽ, FrnW, KŽ; Rtr 1. DŽ1 versti vokiečiais: Anapus Prūsų sienos lietuviai pirma buvo baisiai vokietinami J.Jabl. Toji nuomonė [, kad lietuvių kalba mirštanti,] ypač buvo gyva Rytų Prūsijoje, kur lietuviai buvo smarkiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
įvokietinti — tr. įrašyti dokumentuose vokiečiu, Vokietijos piliečiu: Tai buvo vis daugiausia lenkai – gryni ir įvokietinti B.Sruog. | refl.: Lenkus sodindavo į lagerį dar ir už tai, kad jie atsisakydavo užsirašyti vokiečiais, – dokumentuose buvo žymima:… … Dictionary of the Lithuanian Language